BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nėra kur atsisėst

-Ar yra dar vietos kur atsisėst? - šūkteli moteris, matydama atslenkantį būrį naujų snukių.
-Čia yra - pakelia ranką vyriškis iš trečios eilės - viena vieta.. labai siauram žmogui.

Norint tilpt į gyvenimą, reikia būti labai siauram. Na, arba norint tilpti tarp dviejų pilvotų dėdžių. Menkas malonumas, sakysit, bet kartais nėra kito pasirinkimo, kaip tik trintis tarp tų, nuo kurių tau nepasistoja.

Ji turi talentą.. bet retai.

Plojimai. Plojimai iš mandagumo.
Kaip ir visa kita iš mandagumo.
Mandagumas, kuris liejasi per kraštus, bet daugiau - nieko.

Aš ją pažinau, prieš mums susitinkant. O mums susitikus, ėmiau pažinti kitaip - prisilietimais, garsais, kvapais, juoku, nuotykiais.

Ji buvo karšta. Visada norėjau karšto žmogaus šalia. Išskyrus vasarą - tada nenorėjau. Karšta it dykuma. Bet ne tokia tuščia, ne, tikrai ne tokia. Tokia visa pilna visko, ko tik galėtum geisti. O geisti galėjau daug ko. Ir visad susilaikydavau, nuo savo geidulių. Buvau per daug geras, per daug išlepęs būti viena. Ir jei ne ji, tikriausiai savo lepumo nebūčiau atsisakius.

Ji atvėrė duris į naują pasaulį. Mes buvom vienodi - nauji šiame pasaulyje. Nauji ir dar neišbandyti. Išsibandėm drauge ir tada pasukom savais keliais.

Norėčiau tikėt, kad dykuma dar atslinks į mano patalus ir sušildys mano šąlantį kūną, bet jau per vėlu.

Per vėlu, reikia judėt į priekį, reikia ieškot savanos.

O gal tikėtis, kad ji pati mane suras.

Jis nusišauna. Visi gedi prie jo karsto. Neištrykšta nė viena ašara, nes gedi jie iš mandagumo.

Patiko (8)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą