BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘ar kažkas apskritai šitą šlamštą skaito?’

Gyvenimo update’ai arba davai pabendraukime?

2018-05-22

Nieks nenori nei vyno, nei baltos mišrainės sukąst drauge.

Whatever.

Gyvenu paranojiškumo perpildytame periode. Kaip penkmetį atgal grįžus - tie patys jausmai, tos pačios baimės, visiškas deja vu.

Ramybę randu maiste - nusprendžiau priaugti ketvertą kilogramų ir numesti aštuonetą.

Why you do this? Don’t do this. - karts nuo karto girdžiu galvoje firmine žydo frazę.

Neseniai sutikau kitų žydų. Plikas dėdė nupirko man sulčių. Ir mes sėdėjome kavinėje, gėrėme kas kavą, kas sultis. Tai buvo pirmas kartas per n metų, kai nesakiau, jog pati susimokėsiu. Ne todėl, kad mano principai pakito, bet todėl, kad tiesiog neturėjau prie savęs pinigų (neplanavau gerti sultis su žydišku dėde).

Jis pasakojo apie savo vaiko bandymą išmokti lietuvių gramatiką, o aš pritariamai linkčiojau, dar sugebėdama atgaminti akimirkas iš savo mokyklos laikų.

Imu liūdnai suvokti, kad tik mano išvaizda mena jaunystę, pati jau perkopiau net tą gerokai pavėluotą brendimo stadiją.

Aš dar nepasiruošęs gyventi, kaip suaugęs žmogus.

Buvau čia nuvarius pas šeimą, nu ten tą, kur mama ir kotletai.

Ir mama prasitarė, kad matė kaimyną.

Ir aš garsiai nusistebėjau, kaži kiek jam dabar metų? Gal kokie 30?

Sėdėję namiškiai paprieštaravo, antai, jam jau beveik visi 40.

BET MES KARTU ŽAIDĖM SMĖLIO DĖŽĖJ.

Mano nuostabai nebuvo ribų. Suvokti, kad žmogus, kuris su tavim, suskiu, kartu kapstėsi smėlyje ir žaidė į visokias gaudynes, tau tiktų į tėvus (na, tuos, kur įstato vaiką vaikui, nesuprasdami dar, kam reikalingi gandonai), buvo labai sudėtinga.

Aikčiojau ir oikčiojau, kol galiausiai susivokiau, kad ir aš nebe pirmos jaunystės.

Laikas bėga, o brandinta mišrainė atrodo dar visai šviežia - guodžiuos ir einu dar kimštelėt ko nors valgomo.

Tai tiek, vis dar laukiu žinučių su pasiūlymais arba šiaip pasipasakojimais, kas pas jus geresnio.

Valgykit ir būkite skanūs.

Rodyk draugams