BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Be temos’ kategorija

Gyvenimo update’ai arba davai pabendraukime?

2018-05-22

Nieks nenori nei vyno, nei baltos mišrainės sukąst drauge.

Whatever.

Gyvenu paranojiškumo perpildytame periode. Kaip penkmetį atgal grįžus - tie patys jausmai, tos pačios baimės, visiškas deja vu.

Ramybę randu maiste - nusprendžiau priaugti ketvertą kilogramų ir numesti aštuonetą.

Why you do this? Don’t do this. - karts nuo karto girdžiu galvoje firmine žydo frazę.

Neseniai sutikau kitų žydų. Plikas dėdė nupirko man sulčių. Ir mes sėdėjome kavinėje, gėrėme kas kavą, kas sultis. Tai buvo pirmas kartas per n metų, kai nesakiau, jog pati susimokėsiu. Ne todėl, kad mano principai pakito, bet todėl, kad tiesiog neturėjau prie savęs pinigų (neplanavau gerti sultis su žydišku dėde).

Jis pasakojo apie savo vaiko bandymą išmokti lietuvių gramatiką, o aš pritariamai linkčiojau, dar sugebėdama atgaminti akimirkas iš savo mokyklos laikų.

Imu liūdnai suvokti, kad tik mano išvaizda mena jaunystę, pati jau perkopiau net tą gerokai pavėluotą brendimo stadiją.

Aš dar nepasiruošęs gyventi, kaip suaugęs žmogus.

Buvau čia nuvarius pas šeimą, nu ten tą, kur mama ir kotletai.

Ir mama prasitarė, kad matė kaimyną.

Ir aš garsiai nusistebėjau, kaži kiek jam dabar metų? Gal kokie 30?

Sėdėję namiškiai paprieštaravo, antai, jam jau beveik visi 40.

BET MES KARTU ŽAIDĖM SMĖLIO DĖŽĖJ.

Mano nuostabai nebuvo ribų. Suvokti, kad žmogus, kuris su tavim, suskiu, kartu kapstėsi smėlyje ir žaidė į visokias gaudynes, tau tiktų į tėvus (na, tuos, kur įstato vaiką vaikui, nesuprasdami dar, kam reikalingi gandonai), buvo labai sudėtinga.

Aikčiojau ir oikčiojau, kol galiausiai susivokiau, kad ir aš nebe pirmos jaunystės.

Laikas bėga, o brandinta mišrainė atrodo dar visai šviežia - guodžiuos ir einu dar kimštelėt ko nors valgomo.

Tai tiek, vis dar laukiu žinučių su pasiūlymais arba šiaip pasipasakojimais, kas pas jus geresnio.

Valgykit ir būkite skanūs.

Rodyk draugams

Pasimatymas

2018-04-27

Kelionėje susirandu naują draugą.

62 metų žydą.

Tiksliau, naujas draugas susiranda mane.

Užkalbina ir kol nedingsti nuo vaizdo, nebaigia kalbėt.

-Jaučiuos it kokioj mentorystės programoj,-burbteliu, kai kiekvienas rytas prasideda nuo paskaitos, vakaras ja pasibaigia.

Užklausiu vieną vakarą, ar žino, kur galima išlenkt bokalą alaus - planuoju pasimatymą, khem.

Pasiūlo vietą ir mums besirengiant eit į pasimatymą, ima ruoštis ir jis.
Noriu prieš miegą vyno taurę sugert, visad taip darau - išgeriu ir einu miegot, penkias minutes betrunku.
Iš mandagumo (viskas per tą jopštararai mandagumą), pasiūlau prisijungt toms penkioms minutėms, kurias jis ar taip, ar taip ten praleis.
Vieną taurę vyno jis išmaukia, kaip kad ir minėjo, per akimirką prie baro.
Tačiau staiga, užsisako kitą ir patogiausiai sėlina paskui mus prie staliuko.
Romantiškas pasimatymas iškart su dviem.
Tik be romantikos.
Galvoje kuriu planus, kaip užsisakysiu dar bokalą alaus arba vynelio, kai draugas dings, susivokęs, kad pasimatymas turėjo vykti be jo, bet mano liūdesiui, viskas baigias po trijų valandų, pėdinant trise atgal.
Kitą vertus, pasimatymai niekada nebuvo mano stiprioji pusė.
Tad gal tai tik į gerą.
Gal geras threesome yra geriau, negu pasimatymas su manim akis į akį?
Baltamišrainė nori Baltos mišrainės.
Baltas vynas iš bėdos irgi sueis.
Anyone?

Rodyk draugams

Žmogus, atėjęs pas mane žiemą.

2018-03-26

papasakok, papasakok man viską.

visus silly dalykus.

aš pažadu, nesijuoksiu.

papasakok ką nors.

aš pasiilgau tavo pasakojimų.

Jo balsas buvo gerokai kitoks, negu įsivaizdavau. Bet jausmas, jausmas sutikus jį, būtent toks, kokio tikėjaus. Neprisimenu kaip jis atrodė, neprisimenu kokios spalvos buvo jo akys. Prisimenu tik kaip nustebau, kad jis tiek daug šypsos, nors ir šypsena neįsispaudė atminty. Prisimenu dar ir tai, ką jis kalbėjo. O kalbėjo jis daug. Kalbėjo ir šypsojos.

Nebeprisimenu kaip jis atrodo, nebeprisimenu ir kaip skamba. Vis dar prisimenu jo istorijas ir tą jausmą, kuris lydėjo mūsų pažintį.

Ir tai tėra dar vienas prisiminimas, toks šiltas ir keliantis šypseną. Ne daugiau ir ne mažiau. Kažkas, ką prisiminus, gerdama rytinę kavą, aš karts nuo karto nusišypsosiu.

Rodyk draugams

Aš noriu tavęs paklausti

2018-03-16

labas.

o tu, o tu… o tu tvarkingai lankstai drabužius ir gražiai juos sudedi į spintą?

o ar tavo stalo įrankiai gražiai sugulę su savo draugais? peiliai su peiliais, šaukšteliai su šaukšteliais.

o ar tu mėgsti rytais atsikelti anksti anksti, kaip koks nenormalus?

o ar planuoji savo dienas kalendoriuje?

o dėl ko paskutinį kartą buvai laimingas?

o ko nemiegi po pirmos nakties?

o kaip tavo savaitė prabėgo?

o ar jauti dabar ilgesį?

kaip manai, ar galėtume būti draugais?

o tu rašai laiškus? sau, kitiems, išsiųst arba pasilikt?

o ar kada pagalvojai, kad meilė ir įsimylėjimas taip labai skiriasi? jei pagalvojai, kas tau vis tik patinka labiau?

o ar tu laimingas, kad nustojai bendrauti su žmogumi, su kuriuo nustojai bendrauti?

kaip manai, kada ateis pavasaris?

ar išmokysi mane važinėtis longboardu?

ar nuvažiuosi su manim prie jūros išgerti vyno be jokios priežasties?

ar išgersi bent kavos, mano draugijoje, puodelį-kitą?

ar papasakosi apie kvantine mechanika?

o apie tai, kodėl žmonės nustoja bendrauti su žmonėm, kurie jiems patinka?

o apie tai, kodėl žmonės nustoja mylėti savo mylimus žmones?

arba apie tai, kodėl man taip šalta?

kodėl man taip šalta?

šalta.

Rodyk draugams

ne gana

2018-03-11

penki tūkstančiai keli šimtai pirmų žinučių.

staiga - keturiasdešimt dū tūkstančiai keli šimtai.

o tada - tyla.

tyla yra tai, kuo pasibaigia šitas svaigulys.

tyla yra tai, kas lieka, kai nieko nebelieka.

man patinka kartais apsvaigti.

pasisvaiginti žmogumi, su kuriuo gali būti savimi ir bendrauti apie bet ką.

kuris yra kaip geriausias draugas, bet ne geriausias draugas - jis tau nepriklauso tiek, kiek geriausias draugas.

jis gali bet kurią akimirką tiesiog dingti nepasakęs nė žodžio, ir tau nebus jokio pagrindo galvoti, kad turėjo būti kitaip.

nes neturėjo.

nes keturiasdešimt du tūkstančiai pirmų žinučių kartais būna ne gana.

ĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪĪ

Rodyk draugams

Riboti ištekliai

2018-03-01

O žinot tą jausmą, kai galvoji, kad gali kontroliuoti savo jausmus, bet, blet, gyvenimas taip neveikia.

Savikontrolė man yra it žaidimas. Kažkas žaidžia monopolį, kažkas lol’ą, o aš į savikontrolę. Įsimyliu vos šiek tiek ir tikiu, kad neperžengsiu tos šiek tiek ribos, nes neturiu nei pagrindo, nei apskritai tikslo tam.

Bet tada tik staiga BAM ir kontrolė ima žaisti į tave. Jūs apsikeičiat rolėmis ir tu tampi tas šuniukas už pavadėlio, kuris eina ten, kur jį traukia šeimininkas. Kartais bandai kąsti šeimininkui į koją ir atgauti valdžią šitame žaidime, bet jis tau su ta koja spirteli atgal. Ir tiek iš to tavo bandymo - lieki tik dar labiau sužalotas.

Jei svaigsti - žinok ribas.

O kas, jei net žinodamas ribas susimauni? Jei ribos ima ir netyčia pasiglemžia tave nepasiruošusį? Išsiplečia, bjaurybės, neperspėjusios.

Kuo tolyn, tuo labiau pastebiu, kad turiu ribotus išteklius. Išteklius savęs, kuriuos galiu dalinti kitiems be ribų. Arba neperžengiant ribų. Nes kai tie ištekliai baigias, nori ar ne, galiausiai atiduodi kitam dalelę savę tokio, kokio nenorėjai net parodyt: tikro, nesuvaidinto, nuoširdaus ir šiek tiek per daug jausmingo.

O tada kelias atgal būna sunkus.

Pavasaris, kaip ne kaip.

Rodyk draugams

Nėra kur atsisėst

2018-02-28

-Ar yra dar vietos kur atsisėst? - šūkteli moteris, matydama atslenkantį būrį naujų snukių.
-Čia yra - pakelia ranką vyriškis iš trečios eilės - viena vieta.. labai siauram žmogui.

Norint tilpt į gyvenimą, reikia būti labai siauram. Na, arba norint tilpti tarp dviejų pilvotų dėdžių. Menkas malonumas, sakysit, bet kartais nėra kito pasirinkimo, kaip tik trintis tarp tų, nuo kurių tau nepasistoja.

Ji turi talentą.. bet retai.

Plojimai. Plojimai iš mandagumo.
Kaip ir visa kita iš mandagumo.
Mandagumas, kuris liejasi per kraštus, bet daugiau - nieko.

Aš ją pažinau, prieš mums susitinkant. O mums susitikus, ėmiau pažinti kitaip - prisilietimais, garsais, kvapais, juoku, nuotykiais.

Ji buvo karšta. Visada norėjau karšto žmogaus šalia. Išskyrus vasarą - tada nenorėjau. Karšta it dykuma. Bet ne tokia tuščia, ne, tikrai ne tokia. Tokia visa pilna visko, ko tik galėtum geisti. O geisti galėjau daug ko. Ir visad susilaikydavau, nuo savo geidulių. Buvau per daug geras, per daug išlepęs būti viena. Ir jei ne ji, tikriausiai savo lepumo nebūčiau atsisakius.

Ji atvėrė duris į naują pasaulį. Mes buvom vienodi - nauji šiame pasaulyje. Nauji ir dar neišbandyti. Išsibandėm drauge ir tada pasukom savais keliais.

Norėčiau tikėt, kad dykuma dar atslinks į mano patalus ir sušildys mano šąlantį kūną, bet jau per vėlu.

Per vėlu, reikia judėt į priekį, reikia ieškot savanos.

O gal tikėtis, kad ji pati mane suras.

Jis nusišauna. Visi gedi prie jo karsto. Neištrykšta nė viena ašara, nes gedi jie iš mandagumo.

Rodyk draugams